“Sukrečiantis ir intymus… betarpiškai atskleidžiantis gyvenimo paslaptis.”

Di Cristina Piccino, “Il Manifesto”

“Kvapą gniaužianti kinematografija – filmas, netelpantis į jokius rėmus.”

Von Andreas Platthaus, “Frankfurter Allgemaine Zeitung”

“Filmas, išdrįsęs kurti naują kino kalbą, poetine vizija nukeliantis anapus gyvenimo ir mirties.”

Robert Lemkin, “BelDocs” kino festivalio žiuri prezidentas

Šių metų Berlyno kino festivalyje “Barzakh” tapo vienu iš didžiausių atradimų. Filmas atidarė vieną iš pagrindinių festivalio programų ir nukonkuravęs daugelį vaidybinių ir dokumentinių filmų pelnė du prestižinius Berlinalės apdovanojimus. Už šį filmą režisierius Mantas Kvedaravičius apdovanotas valstybine Suomijos kino meistrystės premija, per itin trumpą laiką filmas apkeliavo garsiausius dokumentinių filmų festivalius Šveicarijoje, Serbijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje. „Barzakh“ atidarė Tarptautinį Helsinkio dokumentinių filmų festivalį, o atidarymo ceremonijoje filmą pristatė pati Suomijos prezidentė Tarja Halonen. Šio filmo recenzijoms buvo skirti pagrindiniai kultūros apžvalgos puslapiai didžiausiuose Europos dienraščiuose. apie ji kalbėjo CNN, BBC, bei Deuche Welle kanalai. Europa buvo sukrėsta ir sužavėta.

Filmą įvertino ir Lietuvos kino profesionalai – jis apdovanotas “Sidabrine gerve” už geriausią metų dokumentinį filmą, festivalis Kino pavasaris “Barzakh” išrinko Geriausiu debiutiniu filmu, o Vilniaus dokumentinių filmų festivalio žiuri išrinko jį geriausiu Baltijos šalių dokumentiniu filmu.

Filmas pasakoja apie karo nusiaubtą Čečėniją, čia tvyrančią valdžios savivalę, vidury baltos dienos gatvėje grobiamus žmones, koncentracijos stovyklas ir žiaurius kankinimo metodus. Tačiau pagrindinė filmo mintis, peržengianti geografines, politines, kultūrines, religines ribas – tai bendražmogiškas skausmas netekus artimo žmogaus, desperatiška viltis, kad jis vis dar gyvas ir vieną dieną sugrįš namo, ir kankinanti nežinia dėl rytojaus. Filme rodomos motinos, žmonos, vaikai, broliai, seserys – tai ne tik Čečėnijos gyventojai. Tai metaforos žmonių, gyvenančių bet kuriame pasaulio krašte ir kenčiančių dėl artimųjų netekties, dėl valdžios patyčių, bet surandančių savyje jėgų neprarasti žmogiškojo orumo ir savigarbos.

Svarbu pažymėti, kad filmą prodiusavo vienas garsiausių pasaulio kino kūrėjų Akis Kaurismäkis, apsiėmęs dirbti su filmu po to, kai išvydo vos 20 minučių filmuotos medžiagos.

Nuo spalio 27 d. su šiuo lietuviško kino šedevru turės galimybę susipažinti ir jį įvertinti visos Lietuvos kino mėgėjai. Filmo režisierius surengs turnė po Lietuvą, kurios metu susitiks su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio žiūrovais.

Filmo laimėti apdovanojimai ir nominacijos:

“Sidabrinė gervė” už geriausią metų dokumentinį filmą

Geriausias Baltijos šalių filmas (Vilniaus dokumentinių filmų festivalis)

Geriausias debiutinis filmas (Festivalis Kino pavasaris)

Ekumeninės žiuri apdovanojimas (Berlyno kino festivalis)

Amnesty International apdovanojimas (Berlyno kino festivalis)

Valstybinis Suomijos kino meistrystės apdovanojimas

Geriausias dokumentinis filmas (BelDocs kino festivalis)

Ypatingo paminėjimo apdovanojimas (Planete Doc Review kino festivalis)

Geriausio dokumentinio filmo nominacija “Silver Eye 2011”

“Forum Cinemas” kino teatruose filmas bus rodomas:

Vilniuje – nuo spalio 27 d. Susitikimas su režisieriumi – spalio 27 d.

Kaune – nuo lapkričio 4 d. Susitikimas su režisieriumi – lapkričio 4 d.

Klaipėdoje – nuo lapkričio 11 d. Susitikimas su režisieriumi – lapkričio 11 d.

Šiauliuose - nuo lapkričio 11 d. Susitikimas su režisieriumi – lapkričio 12 d.

Panevėžyje - nuo lapkričio 11 d. Susitikimas su režisieriumi – lapkričio 12 d.

Kviečiame žiūrėti lietuvišką kiną, kuriuo verta didžiuotis!

Režisierius, operatorius, montažo režisierius: Mantas Kvedaravičius

Prodiuseris: Akis Kaurismäkis