Don Žuanas (Don Giovanni) – Volfgangas Amadėjus Mocartas (Wolfgang Amadeus Mozart)

XVIII a. vidurys, Ispanija. Kilmingas plevėsa Don Žuanas bando suvilioti eilinę savo auką – Aną, tačiau juos užklumpa merginos tėvas. Neturėdamas kur pabėgti, Don Žuanas stoja į dvikovą ir nužudo pagyvenusį poną. Kadangi žudikas yra su kauke, Ana taip ir lieka nesužinojusi jo tapatybės, tačiau paprašo savo sužadėtinio Otavijaus atkeršyti už ją. Kitą dieną Don Žuanas sutinka Elvyrą – vieną iš savo anksčiau suviliotų moterų, kuri jį vis dar tebemyli. Plevėsos tarnas ciniškai parodo merginai visų Don Žuano turėtų moterų sąrašą ir pataria pamiršti žavingąjį palaidūną. Tuo tarpu pats Don Žuanas užsuka į valstiečių Maseto ir Zerlinos vestuves ir, žinoma, iš karto pradeda flirtuoti su nuotaka, suokdamas, kad ji nusipelniusi geresnio gyvenimo. Į puotą atklysta ir Ana bei Elvyra. Pastaroji perspėja Zerliną, kad ši nepasiduotų suvedžiotojo kerams, o Ana netrukus iš balso atpažįsta Don Žuaną kaip savo tėvo žudiką.

Apsuptas priešiškai nusiteikusių moterų, Don Žuanas priverstas sprukti, tačiau neatsisako savo kėslų suvilioti naujausią auką – mielą ir paprastą Zerliną. Pastarosios mylimasis Masetas, pasitelkęs į pagalbą draugus, bando sugauti ir pamokyti Don Žuaną, tačiau nesėkmingai. Lovelasą persekioja ir už savo tėvo mirtį atkeršyti siekiančios Anos sužadėtinis. Įspęstas į kampą, Don Žuanas išsigelbsti, apsikeitęs rūbais savo tarnu ir taip atitrūkęs nuo persekiotojų. Pastariesiems išsibarsčius ir didžiausiam pavojui praėjus, Don Žuanas ir jo tarnas susitinka kapinėse, šalia nužudytojo Anos tėvo kapo. Lengvabūdiškas jaunuolis pokštaudamas pakviečia ant kapo stovinčią statulą pietų į savo namus. Sutartą dieną statula pasibeldžia į Don Žuano duris ir primygtinai prašo vaikino pakeisti gyvenimo būdą. Don Žuanas išdidžiai atsisako ir pranyksta pragaro liepsnose.

V. A. Mocartas savąją Don Žuano versiją sukūrė kartu su nuolatiniu partneriu – libretistu Lorenzo Da Ponte. Nors įžymiojo plevėsos istorija yra labiau tragiška, su aiškiu moralu, V. A. Mocarto opera labiau pabrėžia komiškąją jos pusę, pagrindinio veikėjo ir jo aplinkos lengvabūdiškumą bei ironiją.

Dirigentas: Fabio Luisi.

Atlikėjai: Simon'as Keenlyside'as, Hibla Gerzmava, Malin Byström, Serena Malfi, Paul'as Appleby (vietoje Rolando Villazón'o), Matthew Rose'as.