KP17: Neturėjau kur eiti

„Filme beveik nėra vaizdų, tad juodas ekranas tikrai nėra klaida. XX a. daugybė pabėgėlių, tremtinių ir žmonių liko be pilietybės. Vieni jų įsikūrė ir įleido naujas šaknis, kiti keliavo ir svajojo grįžti į gimtuosius namus. Gimęs Lietuvoje Jonas Mekas penkerius metus praleido Vysbadeno ir Kaselio perkeltųjų asmenų stovyklose Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Emigravęs į Brukliną (Niujorkas) Mekas ėmė kurti filmus ir vaizdo dienoraščius apie savo, jauno imigranto, kasdienybę. Ilgainiui jis tapo žinomas kaip Amerikos avangardo tėvas. Pirmieji kino kūrėjo metai leidžia pažinti emigranto, ką tik pabėgusio nuo baisiausio amžiaus košmaro, negalėjimą grįžti ir vienatvę Naujajame pasaulyje. Ją Freudas pavadino „paprastu nelaimingumu“ dideliame metropolyje.“ (Douglas Gordon)

„Patiks mėgstantiems Jono Meko kūrybą, drąsius eksperimentus kine, ieškantiems naujos kalbos. Filmas įrodo garso svarbą kinui ir juodo ekrano paveikumą.“ (M. Valiūnaitė)

Kalba: anglų

Subtitrai: be subtitrų

Režisierius: Douglas Gordon

Scenarijaus autorius: Douglas Gordon, Ninon Liotet

Aktorius: Jonas Mekas