Gruodžio 19, 2009
„Hofmano pasakos“ yra paskutinioji ir ambicingiausia nuo širdies smūgio 1880-aisiais mirusio kompozitoriaus Žako Ofenbacho opera. Tai – išgalvota, kerinti ir nežabota fantazija trykštanti trijų veiksmų didžiojo vokiečių romantiko E.T.A.Hofmano gyvenimo ir meilės istorija. Operos libretas parašytas pagal paties E.T.A.Hofmano kūrinius, o veiksmas vyksta XIX-ojo amžiaus pradžioje Niurnberge, Paryžiuje, Miunchene ir Venecijoje.
Operos istorija prasideda nuo rakto. Stela – populiari operos dainininkė – Hofmanui (taip pat populiariam rašytojui) per kurjerį siunčia meilės laišką ir savo kambario raktą. Klastingas miesto merijos tarėjas Lindorfas paperka kurjerį ir perima Stelos siuntinį. Užsimezga meilės trikampis.
Tuo pat metu pats poetas stumia laiką tavernoje, kur dainuodamas ilgesingą dainą, jos viduryje staiga nutyla, išvydęs savosios meilės viziją. Jos įkvėptas, Hofmanas ima pasakoti meilės istorijas iš savo praeities.
Dar vieną siužeto liniją „atidaro“ pinigų nuolat stokojantis genialus išradėjas Spalancanis. Jis į svečius užsukusiems Hofmanui ir jo draugui Niklausui (į kurį iš tikrųjų yra įsikūnijusi Hofmano mūza) pristato Olimpiją – naujausią savo kūrinį. Taip natūraliai atrodančią ir tobulai pagal žmogaus paveikslą pagamintą lėlę, kad poetas apsigauna ir pagalvoja, kad Olimpija yra Spalancanio duktė. Padrąsintas tokios sėkmės, išradėjas ryžtasi pristatyti savo kūrinį platesniam žmonių ratui. Olimpija savo tobulu balsu pakeri visus iki vieno rinktinės publikos atstovus, sudainavusi vos vieną dainą. Tačiau vienas iš Spalancanio kreditorių, neapsikentęs jo skolų, kerštaudamas atskleidžia tiesą, kad Olimpija tėra lėlė.
Deja, pats autorius šios žaižaruojančios išmone ir išgalvotais įvykiais perpildytos savo operos pamatyti nesuspėjo. „Hofmano pasakų“ premjera įvyko 1881-ųjų vasario 10 d. Paryžiuje – praėjus vos keturiems mėnesiams po Z.Ofenbacho mirties.
Šią Z. Ofenbacho operą režisuoja prestižiškiausio Amerikos teatro apdovanojimo – „Tony Awards“ – 2008-ųjų metų laureatas Bartlettas Sheras. Jis sugrįžta į Metropoliteno sceną, kurioje didelio pasisekimo sulaukė jo 2006-07 m. sezono metu režisuotas „Sevilijos kirpėjas“. Operos dirigentas – Jamesas Levine‘as, pagrindiniuose vaidmenyse – Anna Netrebko (Antonija), latvių mecosopranas Elina Garanča (mūza, įsikūnijusi į Niklausą) ir Alanas Heldas, atliekantis keturių piktadarių partijas.
Dirigentas: Jamesas Levine‘as; Režisierius: Bartlettas Sheras; Atlikėjai: Kathleen Kim, Anna Netrebko, Ekaterina Gubanova, Elina Garanča, Josephas Calleja, Alanas Heldas.
Trukmė: 3 valandos / 2 pertraukos
Hofmano pasakos
The Tales of Hoffmann
N7
Žanras
Metropolitan Opera
Filmo trukmė
3val. 0min.
Žanras
Metropolitan Opera
Filmo trukmė
3val. 0min.
Gruodžio 19, 2009
„Hofmano pasakos“ yra paskutinioji ir ambicingiausia nuo širdies smūgio 1880-aisiais mirusio kompozitoriaus Žako Ofenbacho opera. Tai – išgalvota, kerinti ir nežabota fantazija trykštanti trijų veiksmų didžiojo vokiečių romantiko E.T.A.Hofmano gyvenimo ir meilės istorija. Operos libretas parašytas pagal paties E.T.A.Hofmano kūrinius, o veiksmas vyksta XIX-ojo amžiaus pradžioje Niurnberge, Paryžiuje, Miunchene ir Venecijoje.
Operos istorija prasideda nuo rakto. Stela – populiari operos dainininkė – Hofmanui (taip pat populiariam rašytojui) per kurjerį siunčia meilės laišką ir savo kambario raktą. Klastingas miesto merijos tarėjas Lindorfas paperka kurjerį ir perima Stelos siuntinį. Užsimezga meilės trikampis.
Tuo pat metu pats poetas stumia laiką tavernoje, kur dainuodamas ilgesingą dainą, jos viduryje staiga nutyla, išvydęs savosios meilės viziją. Jos įkvėptas, Hofmanas ima pasakoti meilės istorijas iš savo praeities.
Dar vieną siužeto liniją „atidaro“ pinigų nuolat stokojantis genialus išradėjas Spalancanis. Jis į svečius užsukusiems Hofmanui ir jo draugui Niklausui (į kurį iš tikrųjų yra įsikūnijusi Hofmano mūza) pristato Olimpiją – naujausią savo kūrinį. Taip natūraliai atrodančią ir tobulai pagal žmogaus paveikslą pagamintą lėlę, kad poetas apsigauna ir pagalvoja, kad Olimpija yra Spalancanio duktė. Padrąsintas tokios sėkmės, išradėjas ryžtasi pristatyti savo kūrinį platesniam žmonių ratui. Olimpija savo tobulu balsu pakeri visus iki vieno rinktinės publikos atstovus, sudainavusi vos vieną dainą. Tačiau vienas iš Spalancanio kreditorių, neapsikentęs jo skolų, kerštaudamas atskleidžia tiesą, kad Olimpija tėra lėlė.
Deja, pats autorius šios žaižaruojančios išmone ir išgalvotais įvykiais perpildytos savo operos pamatyti nesuspėjo. „Hofmano pasakų“ premjera įvyko 1881-ųjų vasario 10 d. Paryžiuje – praėjus vos keturiems mėnesiams po Z.Ofenbacho mirties.
Šią Z. Ofenbacho operą režisuoja prestižiškiausio Amerikos teatro apdovanojimo – „Tony Awards“ – 2008-ųjų metų laureatas Bartlettas Sheras. Jis sugrįžta į Metropoliteno sceną, kurioje didelio pasisekimo sulaukė jo 2006-07 m. sezono metu režisuotas „Sevilijos kirpėjas“. Operos dirigentas – Jamesas Levine‘as, pagrindiniuose vaidmenyse – Anna Netrebko (Antonija), latvių mecosopranas Elina Garanča (mūza, įsikūnijusi į Niklausą) ir Alanas Heldas, atliekantis keturių piktadarių partijas.
Dirigentas: Jamesas Levine‘as; Režisierius: Bartlettas Sheras; Atlikėjai: Kathleen Kim, Anna Netrebko, Ekaterina Gubanova, Elina Garanča, Josephas Calleja, Alanas Heldas.
Trukmė: 3 valandos / 2 pertraukos
„Hofmano pasakos“ yra paskutinioji ir ambicingiausia nuo širdies smūgio 1880-aisiais mirusio kompozitoriaus Žako Ofenbacho opera. Tai – išgalvota, kerinti ir nežabota fantazija trykštanti trijų veiksmų didžiojo vokiečių romantiko E.T.A.Hofmano gyvenimo ir meilės istorija. Operos libretas parašytas pagal paties E.T.A.Hofmano kūrinius, o veiksmas vyksta XIX-ojo amžiaus pradžioje Niurnberge, Paryžiuje, Miunchene ir Venecijoje.
Operos istorija prasideda nuo rakto. Stela – populiari operos dainininkė – Hofmanui (taip pat populiariam rašytojui) per kurjerį siunčia meilės laišką ir savo kambario raktą. Klastingas miesto merijos tarėjas Lindorfas paperka kurjerį ir perima Stelos siuntinį. Užsimezga meilės trikampis.
Tuo pat metu pats poetas stumia laiką tavernoje, kur dainuodamas ilgesingą dainą, jos viduryje staiga nutyla, išvydęs savosios meilės viziją. Jos įkvėptas, Hofmanas ima pasakoti meilės istorijas iš savo praeities.
Dar vieną siužeto liniją „atidaro“ pinigų nuolat stokojantis genialus išradėjas Spalancanis. Jis į svečius užsukusiems Hofmanui ir jo draugui Niklausui (į kurį iš tikrųjų yra įsikūnijusi Hofmano mūza) pristato Olimpiją – naujausią savo kūrinį. Taip natūraliai atrodančią ir tobulai pagal žmogaus paveikslą pagamintą lėlę, kad poetas apsigauna ir pagalvoja, kad Olimpija yra Spalancanio duktė. Padrąsintas tokios sėkmės, išradėjas ryžtasi pristatyti savo kūrinį platesniam žmonių ratui. Olimpija savo tobulu balsu pakeri visus iki vieno rinktinės publikos atstovus, sudainavusi vos vieną dainą. Tačiau vienas iš Spalancanio kreditorių, neapsikentęs jo skolų, kerštaudamas atskleidžia tiesą, kad Olimpija tėra lėlė.
Deja, pats autorius šios žaižaruojančios išmone ir išgalvotais įvykiais perpildytos savo operos pamatyti nesuspėjo. „Hofmano pasakų“ premjera įvyko 1881-ųjų vasario 10 d. Paryžiuje – praėjus vos keturiems mėnesiams po Z.Ofenbacho mirties.
Šią Z. Ofenbacho operą režisuoja prestižiškiausio Amerikos teatro apdovanojimo – „Tony Awards“ – 2008-ųjų metų laureatas Bartlettas Sheras. Jis sugrįžta į Metropoliteno sceną, kurioje didelio pasisekimo sulaukė jo 2006-07 m. sezono metu režisuotas „Sevilijos kirpėjas“. Operos dirigentas – Jamesas Levine‘as, pagrindiniuose vaidmenyse – Anna Netrebko (Antonija), latvių mecosopranas Elina Garanča (mūza, įsikūnijusi į Niklausą) ir Alanas Heldas, atliekantis keturių piktadarių partijas.
Dirigentas: Jamesas Levine‘as; Režisierius: Bartlettas Sheras; Atlikėjai: Kathleen Kim, Anna Netrebko, Ekaterina Gubanova, Elina Garanča, Josephas Calleja, Alanas Heldas.
Trukmė: 3 valandos / 2 pertraukos