Kuomet scenaristai Ted‘as Elliott‘as ir Terry‘is Rossio maždaug 1991-aisiais metais kreipėsi į Disnėjaus kino studijos vadovus su idėjomis filmui apie piratus, jos buvo atmestos kaip nevertos dėmesio. Pasak studijos, filmų apie piratus laikai jau praeityje ir nieko gero (suprask – pelno) iš tokių sumanymų tikėtis neverta. Nežinia, kas privertė Disnėjaus studijos galvas persigalvoti, tačiau praėjus dešimčiai metų projektui buvo uždegta žalia šviesa.

Filmo idėją pasufleravo Disneilende esantis pramogų atrakcionas pavadinimu „Karibų piratai“. Jau minėti du scenaristai 2001-aisiais metais kibo į darbą ir, pasitelkę vaizduotę, parašė tai, kas vėliau taps populiariausiu (ir pelningiausiu) visų laikų Disnėjaus studijos pilnametražiu filmu „Karibų piratai: Juodojo perlo užkeikimas“. Juostos pastatymas kainavo 140 mln., o pasaulio kino teatruose ji surinko 305 mln. dolerių. Beje – šio filmo premjera taip pat įvyko šalia teminio atrakciono, kurio dėka juosta ir išvydo dienos šviesą. Ir tai buvo pirmasis atvejis, kuomet pasaulinė filmo premjera įvyko Disneilende. Na, o po milžiniškos filmo sėkmės minėtas atrakcionas pasipildė naujais eksponatais: kapitonu Barbossa, besivaikančiu kapitoną Jack‘ą Sparrow (žinoma, šie eksponatai turi filme vaidinusių aktorių Johnny‘io Depp‘o ir Geoffrey‘io Rush‘o veidus).

Natūralu, kad visa „Juodojo perlo“ kūrėjų komanda, apstulbinta didžiulės jo sėkmės, nutarė nemažinti apsukų ir jau 2004-aisiais ėmė filmuoti iš karto dvi juostas: „Karibų piratai: numirėlio skrynia“ ir „Karibų piratai: pasaulio pakrašty“ (pastarajam filmui tuo metu dar net nebuvo parašytas scenarijus). Nors tiek antrajai epopėjos daliai, kino ekranus pasiekusiai pernai, tiek „trečiajai serijai“ buvo pasitelkta ta pati kūrėjų komanda – aktorių ansamblis, režisierius, prodiuseriai ir techninis personalas, „Karibų piratai: numirėlio skrynia“ žiūrovus stipriai nuvylė. Po vieno geriausių 2003-ųjų metų filmų visai šeimai jo tęsinys paskendo specialiųjų efektų jūroje, kuri užgožė faktorių, itin stipriai dominavusį pirmojoje dalyje. Būtent – pramogą pačia geriausia šio žodžio prasme. Pramogą, kurią garantavo stiprus ir atsipalaiduoti neleidžiantis scenarijus, pokštaujančių ir atsipalaidavusių aktorių vaidyba, nuoširdumas, paprastumas bei amžinoji kova tarp gėrio ir blogio. Siekiant „perspjauti“ tą paprastą stebuklą, antroji „Karibų piratų“ dalis nuklydo į pompastikos lankas. Vietoje stipraus scenarijaus čia atsirado daugybė nereikalingų specialiųjų efektų; vietoje paprastumo – daugybė fantastinių monstrų; o idėjų trūkumas buvo užmaskuotas dar didesne specialiųjų efektų porcija. Kitaip sakant, žmones visais laikais jaudinusi romantiškų piratų istorija tapo neaiškių animacinių jūrinių monstrų epopėja. Teisingumo dėlei reikia pripažinti, kad „Karibų piratai: numirėlio skrynia“ tapo trečiuoju pagal uždirbtus pinigus filmu per visą kino istoriją. Visame pasaulyje surinkęs daugiau nei milijardą dolerių, jis pagal pajamas nusileidžia tik „Titanikui“ ir trečiajai „Žiedų valdovo“ daliai – „Karaliaus sugrįžimas“. Tačiau nepaisant pelningumo (kuris rėmėsi didžiuliais žmonių lūkesčiais bei noru pamatyti kitus kapitono Jack‘o Sparrow ir kompanijos nuotykius), filmas nuvylė. Geri atsiliepimai paskendo pasipiktinusių komentarų jūroje. Kino kritikai atvirai pasakė, jog antroji „Karibų piratų“ dalis – šlamštas.

Užtat dabar ypač saldu laukti trečiosios dalies – „Karibų piratai: pasaulio pakrašty“ – pasaulinės premjeros. Laukti liko neilgai – filmas Lietuvoje startuoja tą pačią dieną, kaip ir visose kitose pasaulio šalyse – gegužės 25 dieną. Ir lieka tik nuoširdžiai tikėtis, kad tiek režisierius, tiek prodiuseriai, tiek scenaristai – žodžiu, visa filmo kūrėjų komanda – padarė teisingas išvadas iš antrosios dalies klaidų ir jų nebekartos. Vienas ženklas, kad trečioji „Karibų piratų“ dalis bus geresnė už antrąją yra tai, kad Disnėjaus studija, į „Karibų piratai: numirėlio skrynia“ juostos kūrimą metę 225 mln. dolerių, trečiajai daliai atseikėjo „tik“ 200 mln. Galbūt supratę, kad specialieji efektai nėra tai, dėl ko mylimas kinas. Kinas dažniausiai mylimas dėl to, kad padeda persikelti į kitą realybę. Išgyventi svajonę. Pasijusti pasakos dalyviu. Visa tai turėjo pirmoji „Karibų piratų“ dalis ir, tikėkimės, turės ir trečioji.

„Karibų piratai: pasaulio pakrašty“ scenarijus kol kas kruopščiai slepiamas. Iki pasaulinės filmo premjeros žinoma tik tiek, kad Will‘as Turner‘is (akt. Orlando Bloom‘as) ir Elizabeth Swann (Keira Knightley) suvienija jėgas su kapitonu Barbossa (Geoffrey‘is Rush‘as), kad kartu išvaduotų kapitoną Jack‘ą Sparrow (Johnny‘is Depp‘as) iš Davy‘io Jones‘o (Bill‘as Nighy‘is) gniaužtų, laikančių jo laisvą sielą.

W. Turner‘io suburta bebaimių ir garbingų piratų komanda išplaukia vaduoti Jack‘o Sparrow iš amžinosios vergijos. Nusigavę „už septynių jūrų“, piratai prie egzotiškojo Singapūro krantų susiduria su vietinių – kinų – piratų vadu Sao Feng‘u (kurį vaidina iš „Tūnančio tigro, sėlinančio drakono“ bei „Anos ir karaliaus“ pažįstamas aktorius Chow Yun-Fat‘as). Tolimose ir neištirtose žemėse (ar, tiksliau, jūrose) užvirs gigantiškas, pragaištingas mūšis. Kuriame piratai iš viso pasaulio kovos ne tik už žaviojo kapitono Jack‘o Sparrow sielą, bet ir už kiekvieno pirato gyvenimo būdą ir laisvę.

Iš to, kas bus trečiajame filme, žinoma ir dar kai kas. Jau filmuojant pirmąją „Karibų piratų“ dalį, jo kūrėjai labai norėjo, kad kapitono Jack‘o Sparrow tėvą suvaidintų roko dinozaurų „The Rolling Stones“ gitaristas Keith‘as Richards‘as. Tačiau ne itin sukalbamu charakteriu garsėjantis rokeris atsisakė. Johnny‘is Depp‘as yra prisipažinęs, kad iš „The Rolling Stones“ gitaristo perėmė bent keletą manierų savo sukurtam personažui Jack‘ui Sparrow. Filmo kūrėjai nenuleido rankų ir toliau atakavo K. Richards‘ą su pasiūlymais nusifilmuoti bent trumpame epizode. Atsilaikęs prieš viliones pasirodyti antrajame serijos filme, rokeris neatsispyrė įkalbinėjimams nusifilmuoti trečiajame. Tad „Karibų piratų“ gerbėjai pagaliau susipažins ir su Jack‘o Sparrow tėvu. Beveik galima neabejoti, kad tėvas bus vertas sūnaus ir į šį netikėtą duetą žiūrėti bus išskirtinai smagu.