Filmai apie narkomanų gyvenimą dažnai palieka ryškią atžymą žiūrovų atmintyje. Britų režisieriaus Danny Boyle'o "Traukinių žymėjimas" ir amerikiečių režisieriaus Darreno Aronofsky "Rekvijem sapnui" jau yra laikomi kultiniais kino kūriniais. Tokio pripažinimo dar tik siekia Danijos kino teatruose ir Edinburgo tarptautiniame kino festivalyje didelio dėmesio sulaukęs režisieriaus Ole Christiano Madseno filmas, pasakojantis tris skirtingas istorijas apie narkomanų kultūrą šioje šalyje. Trejų herojų likimo keliai veda į beprotybę ir nuolat persipina pas tą patį narkotikų dilerį. Visi jie desperatiškai ieško prasmės šiame chaotiškame pasaulyje, kuris vadinasi gyvenimu.

Marija nelegaliai dirba narkotinių medžiagų kurjere ir pervežinėja didelius kiekius skirtingose šalies vietose laukiantiems klientams. Vienas iš jų yra tatuiruočių specialistas Asgeris, kuris jau nebegali duoti meilės ir šiltų jausmų, kokių labai reikia jautriajai Marijai. Iš nevilties liūno merginą ištraukia pažintis su kareiviu iš Irano Huseinu, kuris pasiūlo jai savotišką alternatyvą. Alanas grįžta namo stipriai susižalojęs nelaimingo atsitikimo metu užsidegusio laivo denyje. Jis trokšta susirasti normalų darbą ir mylimą merginą, bet labai bijo vėl sėsti "ant adatos". Tačiau kai kurie praeities šešėliai sunkiai išsitrina, o realią situaciją dar labiau apsunkina buvusio draugo Frenko raginimai grįžti į narkotikų verslą. Steso laiko save intelektualu, bet neatsigina priklausomybės dėl narkotikų ir reguliariai praranda svorį. Bedievis cinikas daugiausiai skausmo patiria dėl merginos, su kuria ištikimai draugauja nuo pat vaikystės, nepaisydamas jos psichologinio nepastovumo. Tačiau iš psichiatrinės ligoninės išėjusi Tilde pareiškia, kad daugiau nebegali pakęsti Steso gyvenimo būdo ir prisipažįsta susiradusi kitą meilužį.

Šis stilingas ir niūrus kūrinys pasižymi techniškai sudėtingu montažu ir solidžiu garso takeliu, kuriame skambančios dainos įstrigs atmintyje. Jis yra unikalus tuo, kad prodiuseriams pavyko susitarti su Kopenhagoje esančio garsaus rajono Christianija gyventojais, kurie pirmą kartą per bendruomenės istoriją įsileido filmavimo kameras ir leido filmuoti griežtai uždraustoje zonoje. Filmo aktorių atranka buvo vykdoma itin kruopščiai ir užtruko ištisus metus, nes režisierius kategoriškai pageidavo dirbti su niekam nežinomais talentais.