1612

1612

Žanras

Istorinis nuotykių filmas

Filmo trukmė

2val. 30min.

Originalo kalba: rusų.

Režisierius: Vladimir Khotinenko

Scenarijaus autorius: Arif Aliev

Prodiuseriai: Nikita Mikhalkov, Leonid Vereschagyn

Vaidina: Mikhail Porechenkov, Artur Smolyaninov, Andrey Fedortsev, Alexander Baluev, Marat Basharov

1605 – aisiais po caro Boriso Godunovo mirties buvo nužudyta jo našlė bei sosto paveldėtojas Fiodoras. Prasideda Tamsieji Laikai Rusijos istorijoje. Rusijoje chaosas –vyksta žiaurios kovos dėl valdžios. Bajorai kaunasi dėl įtakos ir galimybės atsisėsti į sostą. Kiekvienas žiūri savo naudos ir be didelių skrupulų perbėga į priešišką stovyklą. Sostas keliauja iš vienų rankų į kitas, o Rusijos likimas nieko nejaudina...

Vienintelis, vis prisimenantis teisėtą carą Borisą Godunovą – tarnas Andrejus (akt. Mikhail Porechenkov). Jis, būdamas dar vaikas, atsitiktinai tapo žiauraus nusikaltimo liudininku. Andrejus matė, kaip buvo išžudyta visa caro šeima. Gyva liko tik Boriso Godunovo dukra – Ksenija (akt. Violeta Davydovskaya). Tiesa sakant, kaip tik jos Andrejus ir negali pamiršti.

Po daugelio metų, gyvenimo mėtytas ir vėtytas Andrėjus susipažįsta su kilmingu ispanų dvariškiu Alvaru Borcha (akt. Ramon Langa). Tačiau, deja, jų pažintis trumpa – ispanas žūsta nuo plėšiko rankos. Andrejus pasisavina ispano drabužius (kam jie negyvėliui reikalingi?), o kartu ir vardą. Tai lyg dangaus siųsta dovana – dabar Andrejus, prisidengęs kitu vardu, gali įgyvendinti savo svajonę: surasti ir išgelbėti Kseniją Godunovą. Dabar jis – šaunus riteris, „kabaljero“, „nepriekaištings karys, nepažįstantis baimės“.

1612 – ieji metai. Rusija skęsta savo pačios kraujyje. Besitęsianti suirutė šalyje privilioja maitvanagius iš kaimyninių šalių. Svetimšaliai valdovai gviešiasi plačių Rusijos žemių, kurių dabar apginti nėra kam. Juodžiausias debesis atslenka nuo lenkų žemių. Kilmingieji pjaunasi tarpusavyje, o paprasta liaudis kenčia dvigubai – nuo savų ir nuo atėjūnų. Rūpintis šalies gynyba nėra kam.

Valstiečiams nelieka nieko kito, kaip imti vadžias į savo rankas ir patiems pasirūpinti Rusijos, o tuo pačiu ir savo, saugumu. Apsiginklavę kas kuo galėjo – kas šakėmis, o kas kuokomis, valstiečiai suburia vietinius gynybos pulkus. Paprasti Rusijos žmonės, kuriems vadovauti ėmėsi pirklys Mininas ir kunigaikštis Požarskis, stoja ginti gimtosios žemės.

Į kariuomenės neginamą šalį giliai įsiskverbė lenkų pulkai. Jie pasiekė net Maskvą ir mirtinu žiedu apsiautė Kremlių. Užverda žūtbūtinė kova. Pralaimėjimas rusams nepriimtinas – jų praradimas bus milžiniškas.

„1612 – ieji“ – istorinė drama, pasakojanti apie istorinius metus Rusijai. Metus, kai buvo nutrauktos šalį niokojusios vidinės ir išorinės kovos ir prasidėjo kita epocha Rusijos istorijoje. Filmas dedikuotas spalio 4 – ąjai – Liaudies Vienybės dienai.

Žanras

Istorinis nuotykių filmas

Filmo trukmė

2val. 30min.

Originalo kalba: rusų.

Režisierius: Vladimir Khotinenko

Scenarijaus autorius: Arif Aliev

Prodiuseriai: Nikita Mikhalkov, Leonid Vereschagyn

Vaidina: Mikhail Porechenkov, Artur Smolyaninov, Andrey Fedortsev, Alexander Baluev, Marat Basharov

1605 – aisiais po caro Boriso Godunovo mirties buvo nužudyta jo našlė bei sosto paveldėtojas Fiodoras. Prasideda Tamsieji Laikai Rusijos istorijoje. Rusijoje chaosas –vyksta žiaurios kovos dėl valdžios. Bajorai kaunasi dėl įtakos ir galimybės atsisėsti į sostą. Kiekvienas žiūri savo naudos ir be didelių skrupulų perbėga į priešišką stovyklą. Sostas keliauja iš vienų rankų į kitas, o Rusijos likimas nieko nejaudina...

Vienintelis, vis prisimenantis teisėtą carą Borisą Godunovą – tarnas Andrejus (akt. Mikhail Porechenkov). Jis, būdamas dar vaikas, atsitiktinai tapo žiauraus nusikaltimo liudininku. Andrejus matė, kaip buvo išžudyta visa caro šeima. Gyva liko tik Boriso Godunovo dukra – Ksenija (akt. Violeta Davydovskaya). Tiesa sakant, kaip tik jos Andrejus ir negali pamiršti.

Po daugelio metų, gyvenimo mėtytas ir vėtytas Andrėjus susipažįsta su kilmingu ispanų dvariškiu Alvaru Borcha (akt. Ramon Langa). Tačiau, deja, jų pažintis trumpa – ispanas žūsta nuo plėšiko rankos. Andrejus pasisavina ispano drabužius (kam jie negyvėliui reikalingi?), o kartu ir vardą. Tai lyg dangaus siųsta dovana – dabar Andrejus, prisidengęs kitu vardu, gali įgyvendinti savo svajonę: surasti ir išgelbėti Kseniją Godunovą. Dabar jis – šaunus riteris, „kabaljero“, „nepriekaištings karys, nepažįstantis baimės“.

1612 – ieji metai. Rusija skęsta savo pačios kraujyje. Besitęsianti suirutė šalyje privilioja maitvanagius iš kaimyninių šalių. Svetimšaliai valdovai gviešiasi plačių Rusijos žemių, kurių dabar apginti nėra kam. Juodžiausias debesis atslenka nuo lenkų žemių. Kilmingieji pjaunasi tarpusavyje, o paprasta liaudis kenčia dvigubai – nuo savų ir nuo atėjūnų. Rūpintis šalies gynyba nėra kam.

Valstiečiams nelieka nieko kito, kaip imti vadžias į savo rankas ir patiems pasirūpinti Rusijos, o tuo pačiu ir savo, saugumu. Apsiginklavę kas kuo galėjo – kas šakėmis, o kas kuokomis, valstiečiai suburia vietinius gynybos pulkus. Paprasti Rusijos žmonės, kuriems vadovauti ėmėsi pirklys Mininas ir kunigaikštis Požarskis, stoja ginti gimtosios žemės.

Į kariuomenės neginamą šalį giliai įsiskverbė lenkų pulkai. Jie pasiekė net Maskvą ir mirtinu žiedu apsiautė Kremlių. Užverda žūtbūtinė kova. Pralaimėjimas rusams nepriimtinas – jų praradimas bus milžiniškas.

„1612 – ieji“ – istorinė drama, pasakojanti apie istorinius metus Rusijai. Metus, kai buvo nutrauktos šalį niokojusios vidinės ir išorinės kovos ir prasidėjo kita epocha Rusijos istorijoje. Filmas dedikuotas spalio 4 – ąjai – Liaudies Vienybės dienai.