Adriana Lekuvrer (Adriana Lecouvreur) – Frančeskas Čilėja (Francesco Cilea)

1692 m. gimusią prancūzų aktorę Adrianą Lekuvrer daug meno istorikų laiko geriausia savo kartos aktore šalyje ir netgi Europoje. Tiek aktorinis moters talentas, tiek aistringas asmeninis gyvenimas kurstė žmonių vaizduotę ir suteikė peno apkalboms, garbinimui ir pavydui. Aktorės romanas su Saksonijos grafu, maršalu Morisu Saksoniečiu buvo viena labiausiai aptarinėjamų temų to meto Paryžiuje. Jos netikėta ir paslaptinga mirtis 1730-aisiais, aktorei dar nesulaukus 40-ies, sukėlė šoką, pasipiktinimą, liūdesį ir įtvirtino legendos statusą. Viena populiariausių nuomonių apie aktorės mirtį buvo, kad Adrianą nunuodijo pavydi konkurentė – Buljono kunigaikštienė Marija Karolina Sobieska. Nors oficialūs tyrimai šios versijos niekuomet nepatvirtino, tai nesutrukdė gandams sustiprėti ir tapti daugybės meninių Adrianos Lekuvrevos gyvenimo interpretacijų pagrindu. Vienas pirmųjų, įamžinęs aktorę savo kūryboje, buvo jos bičiulis Volteras.

Italų kompozitorius Frančeskas Čilėja savo operoje gana tiksliai atkuria jau minėtą populiariausią Adrianos gyvenimo ir mirties versiją. Įsimylėjusi „Saksonijos grafystės karininką“ Mauricijų (itališkas Moriso vardo atitikmuo), aktorė tik vėliau sužino, kad iš tiesų jis yra pats Saksonijos grafas. Tačiau grafą myli ir Buljono princesė, o pačią Adrianą įsimylėjęs jos teatro vadovas. Į aistrų katilą patenka ir dar viena aktorė – Adrianos kolegė ir varžovė bei Buljono princas. Meilės trikampiai, aistra, pavydas, intrigos – veiksmas vis labiau intensyvėja ir pamažu artėja prie nenumaldomai tragiškos atomazgos.

Dirigentas: Gianandrea Noseda; Atlikėjai: Anna Netrebko, Piotr Beczała, Anita Rachvelishvili, Ambrogio Maestri, Carlo Bosi, Maurizio Muraro.

Trukmė: 3 valandos 33 minutės (2 pertraukos)