„Kontroliuojamos ribos“ – tai dueto, kuris mėgsta eksperimentuoti bei filosofiškai kontempliuoti darbas. Operatorius Christopheris Doyle'as, dažnai dirbantis su Wong Kar-wai‘umi meistriškai savo kamera perteikė Jimo Jarmusho konstruojamą siurrealistinę atmosferą. Filme niekas neturi vardo. Net ir pagrindinis personažas vadinamas „Vienišiumi“, apie kurį niekas nežinoma, išskyrus tai, kad jis – samdomas žudikas. Paryžiaus oro uoste, į misiją Ispanijoje jį išsiunčia du prancūzai, kur kavinėse jis turės kantriai laukti žmogaus su gitaros dėklu ir kuris turėtų duoti jam tolimesnius nurodymus. Bekeliaudamas „Vienišius“ sutiks spalvingiausių personažų (Tilda Swinton, Luisas Tosaras, Johnas Hurtas, Gaelis Garcia Bernalis), kurie taip pat bevardžiai. Visi jie linkę filosofuoti ir jiems nuolat turi būti primenamos jų rolės, apie kurias tegalima spėlioti.

„Vienišius“ klausosi įdomių monologų, specifinių patarimų bei renka degtukų dėžutėse perduodamus koduotus pranešimus, kol galiausiai išsiaiškina savo misijos tikslą - nužudyti asmens sargybinių prižiūrimoje viloje pasislėpusį įtakingą verslininką (šį trumpą ir ironišką vaidmenį atliko režisieriaus bičiulis ir "Sulaužytų gėlių" personažas Billas Murray'us). Šis paslaptingas, tačiau malonus akiai filmas bus pilnas užuominų, jog žiūrovas atsiduria sapne arba filme apie filmą, kurį tikrai verta pamatyti.

Režisierius / Director Jim Jarmusch

Scenarijaus autorius / Screenplay Jim Jarmusch

Aktoriai / Cast Isaach De Bankole, Alex Descas, Jean-Francois Stevenin, Luis Tosar, Paz De La Huerta, Tilda Swinton, Youki Kudoh, John Hurt, Gael Garcia Bernal, Hiam Abbass, Bill Murray

Operatorius / Cinematographer Christopher Doyle

Dialogai / Dialogues Anglų, ispanų / English, Spanish

Subtitrai / Subtitles Lietuvių, anglų / Lithuanian, English

Jim Jarmusch

Gimė 1953 m. Ohajo valstijoje, o dabar dirba ir gyvena Niujorke. Nesinaudoja mobiliais telefonais ir elektroniniu paštu, o reikalus tvarko siuntinėdamas faksus. Kaip svečias dalyvavo viename 19-ojo sezono TV serialo "Simpsonai" epizode. Savo mokytoju ir įkvėpėju jis dažnai nurodo lietuvių kilmės filmininką Joną Meką, o filmams idėjų semiasi iš europietiško kino. 1984 m. Kanuose jis gavo "Auksinę kamerą" už geriausią debiutą "Keisčiau nei rojuje" ir tapo šio prestižinio festivalio numylėtiniu. Dalyvavo konkursinėje programoje net 6 kartus, buvo apdovanotas "Auksine palmės šakele" už geriausią trumpametražį filmą "Kava ir cigaretės", išsivežė namo didįjį žiuri prizą už dramediją "Sulaužytos gėlės", kuri iki šiol liko lankomiausias režisieriaus filmas Lietuvoje (6 tūkst. žiūrovų).