Nenurodyta
Opera'14: Karmen
Opera'14: Carmen (2014)
Žanras: Metropolitan Opera
Platintojas: Forum Cinemas UAB
Kino teatruose nuo: 2014-11-01
Trukmė: 3h 38 min
Cenzas: Nenurodyta



XIX-ojo amžiaus pirmoji pusė, Sevilija. Jauna, nežemiško grožio, ugningo temperamento ir deginančios aistros kupina čigonė Karmen, nepripažįstanti jokių apribojimų, užburia jauno armijos kapralo dono Chosė širdį. Naivus ir meilės dar nepatyręs jaunuolis beprotiškai įsimyli gražiąją čigonaitę. Užvaldytas nenugalimos aistros, donas Chosė atstumia savo buvusią mylimąją, ima maištauti prieš kariuomenės vadus ir galų gale prisijungia prie plėšikų gaujos. Kuomet čigonaitės jausmai vaikinui išblėsta ir ji susiranda naują aistros objektą – matadorą Eskamilijų – įniršio, pavydo ir bejėgiškumo apakintas donas Chosė nužudo Karmen.

Pradžią šiam literatūros istorijoje vienam populiariausių ir erotiškiausių kūrinių davė rusų rašytojas Aleksandras Puškinas. Perskaitęs jo 1824 m. poemą „Čigonai“, prancūzų rašytojas Prosperas Merimė parašė novelę „Karmen“, pirmą kartą išspausdintą 1845 m. Praėjus 30-čiai metų (1875-aisiais) Žoržas Bizė sukūrė to paties pavadinimo operą. Nuo tada „Karmen“ yra viena dažniausiai pasaulyje statomų ir populiariausių operų. Ji taip pat patenka į visos Amerikos populiariausių operų penketuką bei dažniausiai Šiaurės Amerikoje atliekamų operų 20-tuką.

Į Metropoliteno sceną ši opera sugrįžta po penkerių metų pertraukos. 2009-aisiais ji, beje, buvo transliuota ir „Forum Cinemas“ ekranuose – būtent iš Niujorko Metropoliteno. Nemirtingojo pasakojimo apie pražūtingą čigonės meilę režisierius – vienas labiausiai vertinamų Didžiosios Britanijos operos režisierių, seras Richardas Eyre‘as. Šįkart pagrindinį Karmen vaidmenį dainuoja Tbilisyje gimusi Anita Račvelišvili (mecosopranas), dono Chosė partiją atlieka mūsų kaimynas – latvių tenoras Aleksandras Antonenko, o naująją Karmen meilę – matadorą Eskamilijų – įkūnija Ufoje gimęs bosas Ildaras Abdrazakovas.

Pasak R. Eyre‘o, Ž. Bizė „Karmen“ yra „viena populiariausių visų laikų operų, kurioje susipina meilė, seksas, smurtas, rasizmas ir viską nugalintis laisvės troškimas. Tai – didis meno kūrinys. Seksualus visomis prasmėmis ir neišvengiamai šokiruojantis“.

Kompozitorius: Georges Bizet

Dirigentas: Pablo Heras-Casado

Atlikėjai: Anita Račvelišvili, Anita Hartig, Aleksandr Antonenko, Ildar Abdrazakov