Jau nuo spalio 7 dienos Lietuvos kino teatruose – naujausia žymiausio šiuolaikinio Ispanijos kino kūrėjo Pedro Almodovaro intelektuali juosta „Oda, kurioje gyvenu“.

Intriguojanti drama sukurta remiantis drąsiu garsaus prancūzų rašytojo ir scenaristo Thierry Jonquet romanu „Tarantulas“, atvirai ir be pagražinimų atskleidžiančiame visą šiuolaikinės visuomenės žiaurumą, persmelktą nepakantumo ir keršto.

„Oda, kurioje gyvenu“ debiutavo šių metų Kanų kino festivalyje, kur buvo nominuota prestižiškiausiam Kanų prizui – Auksinei palmės šakelei ir nustebino net visko mačiusius kino veteranus.

P. Almodovaras tikina, jog tai buvusi pati sudėtingiausia istorija, kurios ekranizacijos jis ėmėsi, o pagrindinį vaidmenį filme įtaigiai įkūnijančio ispanų aktoriaus Antonio Banderaso personažas – itin tamsus ir žiaurus.

Garsaus plastinės chirurgijos specialisto Rišaro Lafargo (akt. Antonio Banderasas) namų sienos sienos slepia daugybę tamsių paslapčių. Jo pilies rūsyje įrengta operacinė, o namuose įkalinta pagalbininkė ir partnerė Eva (akt. Elena Anaya), kuriai į viešumą leidžiama išeiti tik per prabangius vakarėlius ir paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį, kai Rišaras su Eva vyksta lankyti psichiatrijos ligoninėje gydomos jaunos merginos.

Eva ne vienintelė Rišaro namų įkaitė, rūsyje įkalintas tūno ir grandinėmis sukaustytas vaikinas, kurį žiauriai kankina paslaptingas vyras, vadinamas Tarantulo vardu.

Kas sieja visus šiuos žmones ir kokios dar paslaptys glūdi už storų Rišaro pilies sienų?

Tai pirmasis filmas po 21-erių metų pertraukos, kai A. Banderasas ir P. Almodovaras vėl dirba kartu. Vaidmuo juostoje buvo pažadėtas ir mylimiausiai P. Almodovaro mūzai Penelope Cruz, tačiau galiausiai jis buvo atiduotas kitai ispanei – Elenai Anaya, neseniai matytai provokuojančiame filme „Kambarys Romoje“



Režisierius: Pedro Almodovaras („Šalti apkabinimai“, „Sugrįžimas“)

Vaidina: Antonio Banderas („Kai sutiksi aukštą tamsiaplaukį“, „Šrekas“), Elena Anaya („Kambarys Romoje“, „Van Helsingas“), Marise Paredes („Pasikalbėk su ja“, „Velnio stuburas“), Fernando Cayo ( „Prieglauda“)