Pulko duktė (La fille du régiment) – Gaetanas Donicetis (Gaetano Donizetti)

Šiame savo kūrinyje Gaetanas Donicetis pasakoja jaunos našlaitės Mari, prancūzų karių surastos mūšio lauke, istoriją. Priglobę rastą kūdikį, 21-ojo prancūzų kariuomenės pulko vyrai ima ja rūpintis. Augdama mergaitė tampa natūralia pulko dalimi, tarsi laimingu talismanu. Vieną kartą, merginai jau suaugus, pulkui bazuojantis Tirolio kalnuose, netikėtų aplinkybių dėka ima ryškėti iki tol nežinomos Mari gyvenimo detalės. Visų pirma, prancūzų kareivių nustebimui, atsiranda vietinis vaikinas Tonio, įsimylėjęs Mari. Kariai nustemba dar labiau, sužinoję, kad meilė yra abipusė. Lyg to būtų maža, pro jų pozicijas keliaujanti markizė atpažįsta Mari ir papasakoja liūdną istoriją apie tai, kaip jos sesers dukra prieš daugelį metų buvo prarasta mūšio metu. Prancūzų kariai, supratę, kad jų talismanas surado savo tikrąsias šaknis, atsisveikina su Mari ir mergina išvyksta gyventi su savo teta.

Apie tai sužinojęs Tonio atsisako pamiršti savo mylimąją ir imasi žygių ją susigrąžinti. Markizė tuo tarpu bando išmokyti Mari jos luomui tinkančių manierų bei taisyklių, o galų gale suorganizuoja jos sužadėtuves su tinkamu partneriu – savo pažįstamos kunigaikštienės sūnėnu Scipijonu. Mari ima maištauti, bet markizė galų gale pasako visą tiesą: mergina iš tiesų yra ne jos dukterėčia, o tikra duktė. Negalėdama priešintis motinos valiai, Mari sutinka tekėti už nemylimo vyro. Tačiau į vestuvių pokylį kartu su savo bičiuliais iš 21-ojo pulko įsiveržia Tonio ir paskelbia apie savo meilę. Įbauginti uniformuotų vyrų, vestuvių svečiai tyli, o markizė, pagaliau įsisąmoninusi dukters jausmus, pasiduoda ir palaimina Mari ir Tonio sąjungą.

Dirigentas: Enrique Mazzola; Atlikėjai: Pretty Yende, Javier Camarena, Stephanie Blythe, Maurizio Muraro.

Trukmė: 2 valandos 35 minutės (1 pertrauka)