Bohema (La Bohème) – Džiakomas Pučinis (Giacomo Puccini)

1830-ųjų Paryžiaus Lotynų kvartale jaunas poetas Rodolfas varginguose savo namuose sulaukia netikėtos viešnios – kaimynės Mimi. Nors pažintis buitinė, jaunuolių širdyse netrunka įsiliepsnoti pati aistringiausia ir romantiškiausia meilė. Kartu su draugais naujai iškepti įsimylėjėliai patraukia į populiarią vietos kavinę. Ten verda gyvenimas: buvę, esamos ir būsimos poros – kartu, atskirai, tikėdamiesi sužavėti, užkariauti ar sukelti pavydą.

Praėjus gana nedaug laiko, meniškų sielų jaunuoliai ima pyktis. Mimi kaltina Rodolfą besaikiu, ribų nepažįstančiu pavydu; poetas savo ruožtu kalba apie merginos nepatikimumą ir polinkį į neištikimybę. Nors vienas kitam pasirengę perkąsti gerkles, Rodolfas ir Mimi lygiai taip pat negali ir vienas be kito. Nutarę vis tik dar pasistengti vardan savo meilės, jaunuoliai po kelių mėnesių vis vien išsiskiria. Rodolfas su geriausiu savo draugu Marčelu dejuoja dėl nutrūkusių santykių ir savo beribės vienatvės.

Vieno tokio savigailos seanso metu pas draugus atskuba Miuzetė (buvusi Marčelo draugė) ir su ašaromis akyse pasako, kad sunkiai serganti Mimi labai nori pamatyti Rodolfą ir laukia prie durų, nes pati nebegali užlipti laiptais. Viską atleidęs poetas atsiveda Mimi į savo kambarį. Mergina prisipažįsta Rodolfui norėjusi numirti ant jo rankų. Sielvarto sugniuždyta Miuzetė dar pasiunčia Marčelą parduoti auskarus ir už gautus pinigus nupirkti vaistų Mimi. Tačiau Marčelas nebespėja sugrįžti. Krauju kosėdama Mimi netrukus užgęsta ant buvusio mylimojo rankų.

Jaudinanti Dž. Pučinio istorija apie aistringą ir ribų nepažįstančią meilę yra dažniausiai atiekama opera „Metropoliteno“ istorijoje. „Bohemos“ premjera šioje Niujorko scenoje įvyko dar 1900-ųjų metų gruodžio 26 dieną.

Dirigentas: Marcas Armiliatas; Atlikėjai: Sonya Yoncheva, Michaelas Fabianas, Susanna Phillips, Lucasas Meachemas, Matthew Rose'as.