Toska (Tosca) – Džiakomas Pučinis (Giacomo Puccini)

Džiakomo Pučinio operos „Toska“ veiksmas vyksta pačioje XIX-ojo amžiaus pradžioje. Pagrindinį siužetą joje formuoja sena kaip pasaulis situacija: meilės trikampis. Pagrindiniai herojai – operos solistė Florija Toska, laisvamanis tapytojas Mario Cavaradossis ir baronas Vitellas Scarpia – sadistinių polinkių turintis slaptosios policijos vadas.

Toska įtaria savo mylimąjį užmezgus romaną su moterimi, kuri pozuoja jo bažnyčioje tapomam Madonos paveikslui. Nors tapytojas myli Toską ir prisiekia, kad tarp jo ir pozuotojos nieko nėra, operos primadoną įsimylėjęs baronas Skarpija šiuos Toskos įtarinėjimus palaiko ir skatina. Intrigomis, apgaudinėjimais ir žiaurumu gyvas policijos vadas turi ir dar vieną tikslą: sugauti neseniai iš kalėjimo pabėgusį Toskos mylimo dailininko bičiulį Andželottį. Pakurstęs dainininkės pavydą ir iš paskos pasiuntęs savo žmones, baronas sužino, kur slepiasi tapytojas. Areštavęs Mario, Skarpija bando išklausti, kur slepiasi bėglys. Nepavykus, apkaltina vaikiną nusikaltėlio slėpimu ir atiduoda kankinimams.

Tuo tarpu Toską priverčia stebėti kankinamą mylimąjį. Negalėdama to pakelti, mergina mainais į Mario laisvę išduoda bėglio slaptavietę. Taip pat iš barono išgauna pažadą, kad bausmės vykdymo būrys šaudys tuščiais šoviniais ir priverčia pasirašyti tapytojo ir jos pačios paleidimo raštus. Kuomet baronas Toskos sąlygas išpildo, dainininkė čiumpa peilį ir nužudo Skarpiją. Nuskubėjusi pas mylimąjį, papasakoja jam, kas nutiko ir džiaugiasi, kad jau greitai vėl galės būti kartu. Tačiau iškart po egzekucijos ji sužino kraupią žinią – Skarpija ją apgavo ir šoviniai buvo tikri. Negalėdama pakelti mylimojo mirties, Toska nusižudo.

Dirigentas: Andris Nelsonas; Atlikėjai: Sonya Yoncheva, Vittorio Grigolas, Brynas Terfelis, Patrickas Carfizzis.