Korsaras (Le Corsaire) – Adolfas Adamas (Adolphe Adam)

Trakijos miesto Adrianopolio vergų turguje turtingas pirklys nusiperka nuostabaus grožio graikų merginą Medorą. Tačiau iš minios Medorą stebi aistros kupinos piratų vado, korsaro Konrado akys. Piratas nusprendžia pagrobti merginą. Jam pavyksta, tačiau tarp jo draugų yra vienas pavyduolis. Jis įskundžia Konradą ir mergina iš pirato atimama bei vėl parduodama tam pačiam turkų pašai. Konradas neatlyžta ir susirengia Medorą pagrobti antrąkart. Tačiau dabar pirklio sargybiniai jau atidesni. Jie atpažįsta ieškomą korsarą, suima jį ir atiduoda teismui, kuris nuteisia Konradą mirties bausme. Tačiau piratas nebūtų piratas: jau tą patį vakarą jis sugeba apgauti savo sargybinius ir ištrūkti į laisvę.

Tuo metu Konradą įsimylėjusi Medora pati rezga pabėgimo planą. Žinodama, kad paša nekantrauja ją vesti, Medora paprašo vienos pirklio namuose gyvenančios merginos apsimesti ja ceremonijos metu. Apgaulė pavyksta: vietoje Medoros su pirkliu sutuokiama Gulnara. Tą patį vakarą Konradas ateina į pašos namus, kad ir vėl pagrobtų Medorą. Įsimylėjėliai pasprunka, įšoka į laivą ir pasuka bures tolyn nuo Trakijos krantų. Netrukus pabėgėliai išgyvena siaubingą audrą, sudaužančią jų laivą. Tačiau kai atrodo, kad paskutinioji jau čia pat, likimas nusišypso įsimylėjėliams: išsekę Konradas ir Medora pasiekia negyvenamą salą.

Lordo Bairono kūrybos įkvėptą „Korsarą“ Maskvos Didžiajame teatre XX-ojo amžiaus pradžioje pristatė choreografas Marius Petipa. Prieš dešimtmetį choreografas Aleksejus Ratmanskis atnaujino šį labai sėkmingą spektaklį ir suteikė jam naują gyvenimą. „Korsare“ galima išvysti vieną įspūdingiausių momentų baleto istorijoje, kuomet vienu metu scenoje šoka rekordinis skaičius artistų: 120.

Muzika: Adolfas Adamas; choreografija: Aleksejus Ratmanskis. Tiesioginė transliacija iš Maskvos Didžiojo teatro.