Sergejus Prokofjevas nemirtingą „Ivano Rūsčiojo“ muziką sukūrė 1944 metų Sergejaus Eizenšteino to paties pavadinimo dviejų dalių filmui apie legendinį XVI amžiaus Rusijos valdovą. S. Prokofjevo muziką 1975 metų Jurijaus Grigorovičiaus baletui adaptavo kompozitorius Michailas Čiulakis.

Baletas apie legendinį Maskvos ir visos Rusijos valdovą, beprotį ir genijų Ivaną IV savyje talpina tiek istorinius faktus, tiek išgalvotą ar nujaučiamą caro asmeninio gyvenimo pusę. Po 1944 m. S. Eizenšteino filmo buvo sunku įsivaizduoti, kad menas, besiremiantis praktiškai vien šokiu, galėtų prilygti kino šedevrui. Tačiau J. Grigorovičiui pavyko. Jo interpretacija akcentuoja Ivano psichologiją ir beprotišką valdovo meilę žmonai Anastasijai. Specialiai baletui pritaikyta S. Prokofjevo muzika tobulai papildo ir sustiprina scenoje regimus vaizdus ir sukuria nepamirštamą įspūdį. Šis baletas ypač populiarus Rusijoje. Žvelgiant istoriškai, tai nuostabos nekelia: jame pasakojama istorija apie didį ir nenugalimą Rusijos lyderį, taip pat netrūksta ir religinių ortodoksinių simbolių.

Jaunasis Ivanas savo karūnacijos dieną privalo pasirinkti būsimą žmoną: vieną iš trylikos Rusijos didikų dukterų. Jo pasirinkta būsimoji carienė Anastasija netrunka atsakyti valdovui švelniais jausmais. Deja, jų laimė trunka neilgai: prieš Ivaną sąmokslus rezgantys didikai nunuodija jaunąją carienę. Valdovas supranta esąs apsuptas priešų. Dar vieną smūgį jam suduoda buvęs ištikimas draugas Kurbskis, taip pat tapęs mirtinu priešu. Nebeturėdamas kuo pasitikėti ir gedėdamas mylimos žmonos, Ivanas lėtai nugrimzta į beprotybę.

Kompozitorius: Sergej Prokofjev

Choreografija: Jurij Grigorovič

Tiesioginė transliacija iš Maskvos Didžiojo teatro.