Pirmą kartą baletas „Faraono duktė“ publikai buvo parodytas 1862 metais Sankt Peterburgo Marinskio baleto teatre ir sulaukė milžiniško pasisekimo. Grandioziškumu ir pompastiškumu pralenkęs daugelį iki tol rodytų spektaklių, Mariuso Petipos baletas įsitvirtino Sankt Peterburgo scenoje daugybei metų, buvo ne kartą atnaujintas ir atgaivintas. Po premjeros 1862-aisiais praėjus vos porai metų, savąją spektaklio versiją (su ne mažesniu pasisekimu) pastatė ir Maskvos Didysis teatras.

Sovietų metais „Faraono duktė“ išgyveno sunkų laikotarpį. Baletas buvo pavadintas „ideologiškai nebrandžiu“ ir išmestas iš teatrų repertuarų. Praėjus porai dešimtmečių, paprastų baleto mėgėjų jis buvo užmirštas. Tačiau ne šio meno profesionalų. 2000-aisiais Maskvos Didysis teatras specialiai iš Prancūzijos pasikvietė M. Petipos tėvynainį Pjerą Lakote, kad šis atgaivintų užmirštą egiptietišką šedevrą. Įkvėptas nuostabios istorijos, prancūzų menininkas naujajai baleto versijai sukūrė ne tik choreografiją, bet ir scenografiją bei kostiumus. Realybė pranoko lūkesčius. Baleto populiarumas vėl šovė į aukštumas ir pastaruosius keturiolika metų „Faraono duktė“ išgyvena tikrą renesansą.

Jaunas anglų lordas Vilsonas keliauja po Egiptą. Jam kelią pastoja siaubinga audra. Ieškodamas prieglobsčio, lordas pasislepia artimiausioje piramidėje. Su Egipto kultūra susipažinusiam vyrui neilgai trunka suprasti, kad šioje piramidėje palaidota vieno galingiausių senovės Egipto valdovų duktė Aspicija. Užmigęs lordas Vilsonas nusikelia į Aspicijos laikus ir sapne išgyvena nemirtingą jųdviejų meilės istoriją.

Kompozitorius: Cezar Puni

Choreografija, scenografija ir kostiumai: Pierre Lacotte

Vaizdo įrašas iš Maskvos Didžiojo teatro. Spektaklis nufilmuotas 2012 m. lapkričio 25 d.