XVIII amžiaus pabaiga. Du žavūs Neapolio gyventojai – kariūnai Ferandas ir Guljelmas – džiaugiasi, kad turi tokias nuostabias pasijas – seseris Dorabelą ir Fiordilidži. Jų vyresnis, ciniškesnis ir daugiau gyvenimo matęs bičiulis donas Alfonso niekina jų džiugesį ir sako, kad visos merginos yra tokios pat – linkę į flirtą ir neištikimybę. Jis yra taip įsitikinęs savo teisumu, kad draugams pasiūlo lažybas: jei draugai darys viską, ko Alfonso paprašys, jis jiems per vieną dieną įrodys savo teisumą. Suintriguoti jaunuoliai sutinka.

Dono Alfonso planas prasideda nuo to, kad merginoms jis praneša apie jų draugų iškvietimą į tarnybą. Vaidindami savo roles, Ferandas ir Guljelmas ašaringai atsisveikina su savo antrosiomis pusėmis ir išvyksta. Seserų tarnaitė, papirkta Alfonso, pradeda merginas gundyti pasiieškoti naujų širdies draugų – neva, vyrai neverti, kad jų lauktum. Tuo metu į sceną įžengia albanais persirengę Ferandas su Guljelmu ir pradeda asistuoti vienas kito širdies damai, kurios jų neatpažįsta. Iš pradžių nepajudinamos lyg uola, po truputį merginų širdys ima rodyti palankumą naujiems pažįstamiems. Skatinami Alfonso, vaikinai dar labiau „padidina spaudimą“ ir pasiekia pergalę: Dorabela ir Fiordilidži ima planuoti vestuves su naujaisiais kavalieriais.

Pačiame planų įkarštyje nugriaudi karinė muzika, pranešanti apie jų ankstesnių mylimųjų „sugrįžimą“. Puolusios į paniką ir supratusios, ką padarė, seserys maldauja Ferando ir Guljelmo atleidimo. Sutaikęs keturis mylimuosius, donas Alfonso liepia jiems visiems pasimokyti iš savo klaidų.

Kompozitorius: Volfgangas Amadėjus Mocartas

Dirigentas: Jamesas Levine‘as

Atlikėjai: Susanna Phillips, Isabel Leonard, Danielle de Niese, Matthew Polenzanis, Rodionas Pogossovas, Maurizio Muraro