Gruzinų kilmės rusų kompozitoriaus ir... chemiko žymiausias kūrinys – opera „Kunigaikštis Igoris“ liko nebaigta, kūrėjui mirus 1887-ųjų vasarį. Operą užbaigė Nikolajus Rimskis-Korsakovas ir Aleksandras Glazunovas. Operos premjera įvyko 1890-aisiais Sankt Peterburge. Į Metropoliteno sceną epinis A. Borodino kūrinys sugrįžta po beveik šimto metų pertraukos.

Operos libretas, daugiausia besiremiantis „Sakme apie Igorio žygį“ (datuojama maždaug 1187-aisiais metais), pasakoja apie antrojo tūkstantmečio pradžioje vykusias rytų slavų kovas su puldinėjančiomis poloviečių gentimis. Istorinių įvykių, formavusių rusų tautos gimimą, fone pasakojama ir sudėtinga paties kunigaikščio Igorio gyvenimo istorija.

Kunigaikštis Igoris išsiruošia į žygį prieš gentis, kurios, vadovaujamos savo chano, jau seniai puldinėja Igorio valdas. Tačiau žygis nenusiseka: kunigaikščio armija sumušama, o pats Igoris kartu su sūnumi Vladimiru patenka į chano nelaisvę. Igorio rūmuose tuo tarpu ima įžūliai šeimininkauti kunigaikštis Galickis, kilniaširdiškai Igorio priglaustas po to, kai buvo išvarytas savo šeimos. Sugebėjęs savo pusėn patraukti daugumą likusiųjų rūmuose ir sužinojęs, kad Igoris paimtas į nelaisvę, Galickis ima kėsintis į sostą. Kunigaikščio Igorio žmona visomis išgalėmis priešinasi Galickio kėslams. Tuo tarpu su Igoriu jį į nelaisvę paėmęs chanas elgiasi kaip su garbingiausiu savo svečiu ir bando padaryti savo sąjungininku. Išdidus slavų valdovas atsisako bet kokio bendradarbiavimo ir, pasitaikius progai, pabėga. Rūmai džiaugsmingai sveikina savo valdovo sugrįžimą.

Kompozitorius: Aleksandras Borodinas

Dirigentas: Gianandrea Noseda

Atlikėjai: Ildaras Abdrazakovas, Oksana Dyka, Anita Rachvelišvili, Sergejus Semiškuras, Michailas Petrenko, Štefanas Kocánas