Džiakomo Pučinio operoje „Toska“, kurios veiksmas vyksta pačioje XIX-ojo amžiaus pradžioje, narstomas meilės trikampis – tarp operos solistės Florijos Toskos, laisvamanio tapytojo Mario Cavaradossio ir barono Vitellio Scarpijos – sadistinio policijos vado.

Toska įtaria savo mylimąjį užmezgus romaną su moterimi, kuri pozuoja jo bažnyčioje tapomam Madonos paveikslui. Operos primadoną įsimylėjęs baronas Skarpija šiuos Toskos įtarinėjimus palaiko ir skatina. Policijos vadas turi ir dar vieną tikslą: sugauti neseniai iš kalėjimo pabėgusį Toskos mylimo dailininko draugą. Pakurstęs dainininkės pavydą ir iš paskos pasiuntęs savo žmones, baronas sužino, kur slepiasi tapytojas. Areštavęs Marijų, Skarpija bando išklausti, kur slepiasi jo bičiulis. Nepavykus, apkaltina vaikiną nusikaltėlio slėpimu, nuteisia mirties bausme sušaudant ir atiduoda kankinimams.

Tuo tarpu Toską priverčia stebėti kankinamą mylimąjį. Negalėdama to pakelti, mergina mainais į Marijaus laisvę išduoda bėglio slaptavietę. Taip pat iš barono išgauna pažadą, kad bausmės vykdymo būrys šaudys tuščiais šoviniais ir priverčia pasirašyti tapytojo ir jos pačios paleidimo raštus. Kuomet baronas Toskos sąlygas išpildo, dainininkė išsitraukia durklą ir nužudo Skarpiją. Nuskubėjusi pas mylimąjį, papasakoja jam, kas nutiko ir džiaugiasi, kad jau greitai vėl galės būti kartu.Tačiau netrukus ji sužino kraupią žinią – Skarpija ją apgavo paskutinį kartą, ir šoviniai buvo tikri. Negalėdama pakelti mylimojo mirties, Toska nusižudo.

Kompozitorius: Džiakomas Pučinis

Dirigentas: Riccardo Frizza

Atlikėjai: Patricia Racette, Roberto Alagna, George‘as Gagnidzė